- slančius
- ×slánčius (brus. dial. cлoнeц) sm. (1) 1. suolas: Paduok man slančiùką Vrn. 2. Ūd medinis suolelis drožiamiems daiktams įstatyti ir pritvirtinti, ožys: Įsispausk klumpę į slánčių ir apdrožk Al.
Dictionary of the Lithuanian Language.
slančius
Look at other dictionaries:
slancius — ×slañcius (l. słaniec) sm. sing. (4) LKKII225(Lz) audeklas, išaustas iš nemirkyto, saulėje išgulėjusio linų pluošto … Dictionary of the Lithuanian Language
